Trakų rajono bendruomenių kelionė į Nidą

Š. m. spalio 8-11 d. Nidoje vyko tarptautinis bendruomenių susitikimas-festivalis „Nida InterComm-2015“, kurį organizavo VŠĮ Pro  partners  iš Vinliaus. Tiltų kaimo bendruomenė, gavusi kvietimą, nusprendė dalyvauti, pakvietė prisijungti ir kitas Trakų krašto bendruomenes.  Spalio 9-os dienos ankstų rytą kartu su tiltiečiais į kelionę išvyko ir Paluknio , Dusmenų, Rūdiškių, Aukštadvario bendruomenių atstovai, Trakų jaunimo grupė, bei Elektrėnų r. Pakalniškių ir Semeliškių bendruomenių nariai. Kelionė nusimatė ilga, tad Tiltų bendruomenės pirmininkė su gide ją paįvairino labai gražiu pažintiniu maršrutu panemune.  Nuo Kauno iki pajūrio važiavome  palei Nemuną. Nuo Kauno iki Jurbarko vingiuoja kelias: iš vienos pusės –  Nemunas, iš kitos – skardžiai su pilimis, menančiomis dar kunigaikščio Vytenio laikus – tryliktąjį amžių. Nuo Kauno link Vilkijos keliavome senuoju pašto keliu. Gidė priminė gilią Vilkijos krašto istoriją, kovas su priespaudėjais,  1863 m. sukilimo vadą kunigą Antaną Mackevičių,  papasakojo apie Juškų muziejų ir kunigo Antano Juškos surinktų dainų lobyną, pamatėme Ringuvos piliakalnį. Pravažiavę Dubysos tiltą atsidūrėme Jurbarko rajone. Iš tolo pasitiko ant kalno stūksanti Seredžiaus bažnyčia, Šv.Jono krikštytojo maldos namai. Nuo šios vietos autobuse teko mažai  sėdėti. Pavažiuoji dešimt kilometrų –  ir vėl piliakalnis, ir vėl pilis,  ir visur – gražuolis Nemunas.  Istorinės vietos,  pilys ir piliakalniai sekė viena po kitos: Seredžiuje – Palemono kalnas , Veliuonoje – Vytauto paminklas, Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, o jos šventoriuje brolių Juškų kapavietė, Gedimino kapo piliakalnis, Veliuonos dvaro sodyba, Raudonės pilis su panoraminiu bokštu, iš kurio atsiveria nuostabi  panorama, Panemunės   arba Gelgaudų pilis. Ilguoju Jurbarko tiltų perkirtę Nemuną palikom Suvalkiją. Toliau istorinėmis vietovėmis važiavome žemaitijos keliais. Nuo šios vietos vingiuoja prūsų senieji keliai, Viešvilėje įsiliejantys į Rambyno regioninį parką. Čia  pravažiuojančių miestelių statiniams dominuoja vokiečių architektūra ir jau sutinkamas evangelikų liuteronų tikėjimas. Pervažiavę Minijos tiltą , judėdami dešinia upės pakrante, atvykome į Šilutės r. Mingės (Minijos) kaimą. Tai žvejų kaimas    Minijos upės žemupyje, Nemuno deltos regioniniame parke. Kaimo  namai išsidėstę abipus Minijos, fasadais į upės pusę. Tai vienintelis gatvinis kaimas, kuriame gatvę atstoja upė, tačiau tilto per upę greta nėra. Norint nuvykti pas kaimyną, esantį kitapus upės, reikia keltis valtimis, kurios stovi čia pat, prieplaukoje. Dėl gražaus, unikalaus gamtovaizdžio ši vieta dar vadinamas „Lietuvos Venecija“. Iš čia pravažiavę Kintus, Priekulę, kuri lietuviams žinoma dėl   žymiausios Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotojos,  rašytojos, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėjos Ievos  Simonaitytės, pasukome  Klaipėdos link.

Vakare pasiekėme kelionės tikslą – atvykome į Nidą. Aikštėje prie savivaldybės įvyko festivalio atidarymo šventė, kurią smagiu maršu pradėjo Tiltų kaimo kapela. Visus dalyvius pasveikino  Neringos savivaldybės  mero pavaduotojas Dovydas Mikelis, vyko bendruomenių prisistatymai. Bendruomenių pirmininkai, jų atstovai prisijungė prie Algirdo Marčiaus aukuro kompozicijos „Gintaro ugnies šviesa sujungia Lietuvos Bendruomenes“. Atidarymo šventėje apsijungusios Trakų rajono bendruomenės   prisistatė įteikdamos Aukštadvario  šimtalapį, Rūdiškių – sertifikuotus tautinio paveldo grikinius pyragėlius, Tiltų –  sekmę nešantį angelą ir ūkininkų gėrybes, Semeliškių – kibinus ir rankų darbo  gėlių puokštę.

Visas festivalio dienas Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre  „Agila» vyko  bendruomenių meistrų darbų mugė, spalio 9 d. įvyko seminaras „Lietuvos vietos bendruomenių šiandiena ir rytdiena“,  o penktadienio ir šeštadienio vakarais – tarptautinis dainininkų konkursas, kuriame dalyvavo  svečiai  iš Latvijos, Estijos, Vokietijos, Gruzijos, Baltarusijos, Rusijos, bendruomenės iš Vilniaus, Panevėžio, Elektrėnų, Jonavos,  Rokiškio, Skuodo, Marijampolės, Lazdijų, Pagėgių,  Kėdainių, Zarasų, Kupiškio rajonų. Konkurse  dalyvavo ir trys Trakų rajono kolektyvai. Kolektyvų pasirodymus vertino  žiuri – Emilis Misiulis (Lietuva), Leonid Kolobaev (Rusija, Maskva), Nijolė Berezina (Latvija, Bauskė), Jelena Ščedrina (Kaliningradas), Svetlana Stacenko (Baltarusija, Minskas).Trakų rajono Paluknio bendruomenė „Diemedis“, kuriai atstovavo Ivonos Grigienės ir Renatos Joknienės duetas, tapo konkurso laureatu, o Trakų r. Tiltų kaimo bendruomenė, kuriai atstovavo Tiltų kaimo kapela  – diplomantu. Labai smagu, jog konkurse pasirodė ir veržli, savarankiška jaunimo grupė iš Trakų  „In The –  Mood“. Ši muzikali grupė taip pat tapo konkurso diplomantu. Visi kolektyvai už dalyvavimą tarptautiniame dainininkų konkurse gavo kategorijas atitinkančius raštus, pasirašytus žiuri pirmininko Emilio Masiulio.

Tiltų bendruomenės pirmininkės ir gidės sudėliota laisvalaikio programa stebino ir Nidoje. Laisvu laiku plaukėme laivu mariose. Iš vandebų platybių grožėjomės Nida,  ant Urbo kalno stovinčiu švyturiu, Didžiaja kopa, o išlipę į krantą keliavome Parnidžio pažintiniu taku, kuris prasideda kopų papėdėje ir Tylos slėnyje. Kopėme į pačią  kopą, kurioje stovi ir Saulės laikrodis, šalia glūdi  Mirties slėnis.  Miestelyje matėme žvejo etnografinę sodybą, pasaulyje analogų neturintį lietuvišką simbolį – įmantriausias pamario vėtrungės, lankėmės Nidos bažnyčioje, kurioje klausėmės vargonų koncerto, pabuvojome  nutiestame “Žvaigždžių take”, kur įamžintos pramoginių muzikos garsenybių rankų antspaudai, prie maestro V. Kernagio atminimui pastatytos  skulptūros, grožėjomės statinių architektūra ir nuostabiais gamtos vaizdais. Kelionės namo dieną apžiūrėjome Raganų kalno medinių skulptūrų ekspoziciją Juodkrantėje, pamatėme ir galėjome įvertinti kormoranų ir gaisrų padarinių žalą Kuršių nerijos kraštovaizdžiui. Įspūdingos kelionės pabaigoje  Jūrų muziejaus delfinariume žiūrėjome delfinų šou.

Ši išvyka, jos maršrutai, kuriuos paliko prabėgę amžiai,  mums, keliaujantiems, atvėrė  dar didesnius savo krašto pažinties vartus,   leido suprasti,  pamatyti   dainomis apdainuotą, eilėmis aprašytą, gamtos ir žmogaus sukurtą unikalų  Lietuvos grožį.

Tiltų bendruomenės narė Vaiva Neteckienė