Piligrimų keliais

Kelionės dalyviai prie kryžių kalno

Kelionės dalyviai prie kryžių kalno

Gražų saulėtą gegužės 26-osios sekmadienio rytą Trakų rajono Tiltų, Rūdiškių, Grendavės, Valkininkų (Varėnos r.) bendruomenės nariai, suburti Tiltų bendruomenės aktyvo, išvyko į kelionę. Autobusas pajudėjęs iš Tiltų pasuko link Trakų, kur sulipo paskutinieji kelionės dalyviai. Toliau autobusas judėjo link pirmosios lankytinos vietos Kryžių kalno. Netoli Šiaulių, laukuose stovi nelabai didelis, pailgas, per vidury įdubęs kalnas, visas tankiai nustatytas kryžiais. Tai garsusis Kryžių kalnas, liudijantis pagarbą ir ištikimybę kryžiaus aukai, per kurią Kristus išgelbėjo visų laikų ir kartų žmones. Atvykę į vietą kelionės dalyviai pabuvojo mišiose, kurios vyko pranciškonų vienuolyno koplyčioje. Po mišių vienuolis pranciškonas keliautojams papasakojo apie vienuolyno įsikūrimo istoriją. Popiežius Jonas Paulius II, 1993 m. rudenį, kelioms savaitėms teprabėgus nuo jo kelionės po Lietuvą, lankydamasis Italijoje, La Vernos kalno pranciškonų vienuolyne, brolius pranciškonus paragino pastatyti prie Kryžių kalno vienuolyną. Pranciškonai veikiai atsiliepė į popiežiaus paraginimą. Eremo projektą sukūrė architektai Angelo Polesello ir Nunzio Rimmaudo; statybą prižiūrėjo Šiaulių rajono vyr. architektas A. Jukna. Pastatą, stovintį 300 metrų nuo Kryžių kalno, statyti padėjo Toskanos provincijos broliai pranciškonai. Vienuolyne įrengta keliolika celių, koplyčia, biblioteka. Koplyčią puošia Algirdo Dovydėno vitražai pranciškonų vienuolijos istorijos tema, išraiškingas altorius, tabernakulis ir pulpitas (autorius – dalininkas Rimantas Sakalauskas. Vienuolynas pašventintas 2000 m. liepos 6 d. Atsisveikinę su vienuoliu visi pasivaikščiojo po Kryžių kalną, kiekvienas norintis pastatė kryželį su savais palinkėjimais. Toliau vykome į Tytuvėnus. Čia kelionės dalyviai apsilankė ir pamatė iki šių dienų išlikusį Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį – vieną įdomiausių ir didžiausių XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdžių. Jo architektūroje ryški daugiasluoksnė gotikos, renesanso ir baroko stilių dermė. Ansamblį sudaro vienas šalia kito išsidėstę bažnyčia, šventorius su Kristaus laiptų koplyčia, dviaukščio vienuolyno mūras ir šiam ansambliui priklausantys ūkinės paskirties pastatai. Sekantys architektūros paminklai, kuriuos aplankė ekskursantai, buvo Šiluvoje. Atvykstančiųjų į Šiluvą žvilgsnį dar iš tolo patraukė aukšta, balta, didinga Apsireiškimo koplyčia. Jos aukštis – 44 metrai. Koplyčios viduje – ant apsireiškimo akmens pastatytas altorius. Virš jo – Švč. Mergelės Marijos statula. Koplyčios sienos išpuoštos freskomis, vaizduojančiomis svarbiausius Šiluvos įvykius: žemaičių krikštą 1413 m. Dubysos slėnyje, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą Šiluvoje, skrynios su katalikų bažnyčios turtu atradimą, Švč. Mergelės Marijos stebuklingojo paveikslo vainikavimą. 1933 m. koplyčioje buvo įrengtos Septynių Marijos skausmų stotys, kurias žmonės noriai eina keliais. Be koplyčios kelionės dalyviai pabuvojo ir dabartinėje raudono mūro Šiluvos bažnyčioje, statytoje ir įrengtoje XVIII a. trečiajame ketvirtyje. Ji yra paskutinis Lietuvoje toks vientisas vėlyvojo baroko sakralinės architektūros paminklas, kuriame išsaugotas daugiau nei per du šimtmečius beveik nepakeistas vidaus dekoras. Piligrimų centre įkurtame muziejuje visi pamatė po Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo rastą skrynią, kurioje buvo slepiamas bažnyčios turtas, kryžius, peršautas per kivirčą su kalvinais, senieji Šiluvos bažnyčios liturginiai drabužiai bei reikmenys. 1931 m. dail. B. Rutkovskio tapytas Švč. Dievo Motinos apsireiškimo Šiluvoje paveikslas; Apsireiškimo Šiluvoje Ligonių sveikatos koplyčios maketas. 1957m. Vyskupų M. Giedraičio, A. Tiškevičiaus, J. D. Lopacinskio ir S. J. Giedraičio portretas;Bažnyčios Šiluvoje steigėjo ir fundatoriaus P. S. Gedgaudo 19 a. portretas.. Šiluva šiandien – gausiai lankoma, branginama ir puoselėjama Jono Pauliaus II piligrimų kelio šventovė. Dieną praleidę garsiose piligrimų ir maldininkų vietose, vakarop autobusas pasuko link Ariogalos ir sustojo prie Dubysos esančiame Gėluvos kaimelyje. Čia keliautojus Gėluvos bendruomenės namuose pasitiko bendruomenės pirmininkas Jonas Vazgys ir Gėluvos seniūnaitijos seniūnaitis Sigitas Džiaugys. Pirmininkas papasakojo apie bendruomenės, kuri jau veikia dešimt metų, veiklą, padovanojo šiai progai išleistas knygutes. Po to visi buvo pavaišinti skania sriuba, grikių koše, „čirviniais“ blynais, kuriuos užgėrė namine gira. Pabendravę, pasidalinę bendruomenių veiklų patirtimi, kartu padainavę keliautojai atsisveikino su gėluviškiais „Tiltų himnu“. Apsilankymo pabaigoje S.Džiaugys pakvietė pasivaikščioti po dendrologinį draustinį. Per dieną pervažiavę Trakų, Širvintų, Šiaulių, Kelmės, Raseinių, Kėdainių, Kauno, Varėnos rajonus, kartu pabuvoję, daug įdomaus pamatę ir išgirdę, vėlai vakare keliautojai kupini įspūdžių grįžo namo.
Informaciją parengė: Vaiva Neteckienė
Nuotrauka: Aleksandro Aziulevičiaus