Tiltų kaimas

Etnografinis gatvinis rėžinis Rūdiškių seniūnijos kaimasTiltai  – etnografinis gatvinis rėžinis Rūdiškių seniūnijos kaimas pietiniame Trakų rajono pakraštyje, nuo rajono centro nutolęs 32 km, nuo seniūnijos centro – 16 km, nuo Valkininkų miestelio (Varėnos r.) – 6 km į šiaurę. Tiltuose ir aplinkiniuose kaimuose nuo seno gyvena dzūkai, kalbantys tarmiška kalba. Nuo pat įsikūrimo, kaimas priklauso Valkininkų parapijai.

Tiltų vardas siejamas su tiltu per Gelužos upelį. 1641 m. Valkininkų karališkųjų girių aprašyme pirmą kartą paminėtas kvartalas – Naujasis Tiltas, per kurį iš miško buvo gabenama mediena į Valkininkų dvarui priklausančias geležies lydymo, kalimo, patrankų liejimo ir kitas įmones. Kadaise čia buvo raistai, klampi, pelkėta vieta. Praėjimui buvo klojami rąsteliai, todėl vietos gyventojai mano, kad nuo tų rąstinių tiltelių ir tilto per Gelužą kaimas buvo pavadintas Tiltais.

Kaimo tvenkinysTiltų kaimas išsidėstęs Dainavos žemumos šiaurės rytų pakraštyje, iš šiaurės ir vakarų supa Dzūkų aukštuma. Per kaimą teka Geluža, dešinysis Merkio intakas. Užtvenkus upelį, susidarė nemažas tvenkinys, prie kurio galima poilsiauti, maudytis, žvejoti. Upelio pakrantėmis galima nukeliauti į Valkininkus, pamatyti gandrų, pilkųjų garnių, ančių, ondatrų, bebrų užtvanką. Kaimą supa Tiltų ir Žvingeliškių pušų miškai, juose gausu uogų ir grybų, galima prisirinkti vaistažolių. Kiek toliau nuo pagrindinių kelių esančiame kaime gaivus ir tyras oras.

Tiltai savo istoriją skaičiuoja nuo 1777 m., nuo pat įsikūrimo pradžios priklausė Valkininkų didžiojo kunigaikščio dvarui. Baudžiavos laikais buvo karališkasis kaimas, nėjęs lažo, dvarui duoklę mokėjęs pinigais. XX a. pradžioje ant Gelužos upelio kranto stovėjo vandens malūnas, kuris malė grūdus, darė kruopas, jame veikė vilnų karšykla, milo vėlykla, dažykla, lentpjūvė. 1920-1939 m. kaimas buvo okupuotas lenkų, sovietmečiu tapo Tiltų kolūkio centrine gyvenviete ir Lieponių apylinkės centru. Kaime yra girininkija, kultūros namai, biblioteka, gaisrinė, medicinos punktas, pieno supirkimo punktas.

mažosios architektūros paminklas – per karą, 1944 m. pastatytas koplytstulpis1971 m. rugsėjo 28 d. Kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 40 Tiltų kaimui suteiktas vietinės reikšmės architektūros paminklo statusas. Etnografinis gatvinis rėžinis kaimas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Kairėje Gelužos upelio pusėje galima apžiūrėti senąsias kaimo sodybas, kurioje yra IX a. pab.-XX a. pradž. medinės architektūros statinių: 7 paminklinės sodybos, 30 paminklinių pastatų: 11 pirkių, 6 svirnai, 4 tvartai, 6 kluonai, 1 pirtis, 1 sandėlis su rūsiais, 1 rūsys. Kaimo gatvė eina šiaurės-pietų kryptimi. Senosios pirkios sustatytos galais į gatvę, sodybose 4-5 pastatai, 2-3 uždari kiemai. Prie visų sodybų yra darželis. Prie gatvės auga liepos, klevai, alyvų, jazminų krūmai. Kaime yra mažosios architektūros paminklas – per karą, 1944 m. pastatytas koplytstulpis kuris saugojo kaimą nuo negandų. Atvykus į kaimą, pasitinka pušies medžio kryžius, pastatytas 2007 m., minint kaimo 230-ąsias metines.

Kaimo kapinės Šiaurinėje kaimo pusėje ant kalnelio yra veikiančios kapinės, kuriose yra senų paminklų bei palaidoti partizanai Jonas Jaraminas, Vaclovas Matkevičius, Stanislovas Staknys, žuvę 1945 m. gegužės 4 d. Pagelužio kaime. Jiems pastatytas „Geležinio vilko“ rinktinės paminklas. Pakeliui, važiuojant nuo Rūdiškių, už Pagelužio kaimo, partizanų žuvimo vietoje stovi Vyčio kryžiaus paminklas.

Kaime yra išlikusios senos tradicijos: bendra ganiava, bendra pirtis. Kaimas garsėja dainomis, audiniais,  pynimo iš lazdyno, žilvičio vytelių amatais, giliomis bitininkavimo tradicijomis.

Gražiausia kaime pavasarį ir vasarą, kada šalia pirkių esančiuose darželiuose pražysta margaspalvės gėlės, tačiau kaimą galima lankyti visais metų laikais.

Paruošė Elena Žilinskienė,
Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja